Wi-Fi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Wi-Fi

Mesazh nga toniweb prej Mon May 24, 2010 12:07 pm

Wi-Fi rrjedh nga fjalėt wireless fidelity. Ėshtė njė markė e liēensuar fillimisht nga Wi-Fi Alliance pėr tė pėrshkruar teknologjinė nėn tė tė wireless local area networks (WLAN) e bazuar nė pėrcaktimet e IEEE 802.11. Ai u zhvillua pėr t’u pėrdorur nga pajisje kompjuterike tė lėvizshme si laptop-t, nė LAN-e, por tani pėrdorimi i tij po rritet pėr mė shumė shėrbime , pėrfshi internetin dhe aksesin e telefonik VoIP, lojrat nė rrjet, dhe lidhje tė thjeshta tė pajisjeve elektronike shtėpiake si: televizorėt dhe lexues DVD ose aparate fotografike dixhitale. Standarde tė tjera janė nė zhvillim qė do tė lejojnė Wi-Fi tė pėrdoret nga makinat nė autostrada nė mbėshtetje tė njė Sistemi Inteligjent transporti (Intelligent Transportation System) pėr tė sigurinė, pėr tė mbledhur statistika, dhe pėr tė nisur tregtinė e lėvizshme (IEEE 802.11p). Wi-Fi dhe Wi-Fi CERTIFIED janė marka tė regjistruara tė Wi-Fi Alliance – organizata tregtare qė teston dhe certifikon pajisjet qė i pajtohen standardeve 802.11x.
Pėrdorimet
Njė person me njė pajisje me Wi-Fi tė aktivizuar si p.sh. njė kompjuter, celular ose Personal Digital Assistant (PDA) mund tė lidhet nė Internet kur ėshtė nė afėrsi tė njė Access Point. Zona e mbuluar nga njė ose mė shumė Access Point-e quhet njė hotspot. Hotspotet mund tė mbulojnė zona nga njė dhomė e vetme deri nė disa kilometra katrorė me mbulim tė njėri-tjetrit me hotspote. Wi-Fi mund tė pėrdoret gjithashtu pėr tė krijuar njė rrjet mesh. Tė dy arkitekturat pėrdoren nė rrjete tė komunitetit, rrjete pa fije bashkiake si Wireless Philadelphia, dhe rrjete nė shkallė metroje si M-Taipei.
Wi-Fi gjithashtu lejon lidhje nė mėnyrėn palė-mė-palė (peer-to-peer), e cila lejon pajisjet tė lidhen direkt me njėra tjetrėn. Kjo mėnyrė lidhjeje ėshtė e dobishme nė pajisjet elektronike shtėpiake dhe aplikimet e lojrave.
Kur teknologjia u bė komerciale pėr herė tė parė, kishte shumė probleme, sepse konsumatorėt nuk mund tė ishin tė sigurtė qė produktet nga kompani prodhuese tė ndryshme tė punonin sė bashku. Wi-Fi Alliance filloi si njė komunitet pėr tė zgjidhur kėtė ēėshtje dhe ndėrkohė tė fokusonte edhe nevojat e pėrdoruesve fundorė dhe tė lejonte teknologjinė tė maturohej. Alliance krijoi shenjėn Wi-Fi CERTIFIED pėr t’u treguar konsumatorėve qė produktet janė tė ndėrvrepueshme me produkte tė tjera qė kanė tė njėjtėn shenjė.
Wi-Fi nė lojra
Disa pajisje lojrash dhe pajisje portable lojrash pėrdorin Wi-Fi-nė pėr tė rritur eksperiencėn e lojės:
* Pajisja portable Nintendo DS ėshtė kompatibėl me Wi-Fi, megjithėse nuk ka suport pėr kriptimin WPA, vetėm pėr kriptimin mė tė dobėt WEP
* SONY PSP pėrmban WLAN pėr t’u lidhur me hotspote Wi-Fi ose pėr tė bėrė lidhje pa fije.
* Xbox 360 pėrmban njė aksesor Wi-Fi: njė kartė rrjeti pa fije
* PlayStation 3, modeli Premium, pėrmban Wi-Fi tė inkorporuar
* Nintendo Game cube ka Wi-Fi tė disponueshme
Wi-Fi: Si punon?
Njė instalim tipik Wi-Fi pėrmban njė ose mė shumė Access Point (Pika Aksesi, AP) dhe njė ose mė shumė klientė. Njė Access Point shpėrndan nė broadcast SSID-nė (Service Set Identifier, Emri i Rrjetit) e tij me anė tė paketave qė quhen ‘sinjalizues’ (beacons), tė cilat zakonisht shpėrndahen ēdo 100 ms. ‘Sinjalizuesit’ transmetohen me 1 Mb/s, dhe janė me njė gjatėsi tė shkurtėr, kėshtu qė nuk kanė ndonjė ndikim domethėnės. Meqenėse 1 Mb/s ėshtė shpejtėsia mė e ulėt e Wi-Fi, ajo siguron qė klienti qė merr ‘sinjalizuesin’ mund tė komunikojė me tė paktėn 1 Mb/s. Duke u bazuar nė parametrat e Wi-Fi (p.sh. SSID), klienti vendos tė lidhet apo jo me njė Access Point. Nė qoftė se dy Access Point-e me tė njėjtėn SSID janė nė zonėn e klientit, karta e rrjetit e klientit, mund tė pėrdorė fuqinė e sinjalit si kriter pėr tė vendosur se me cilin prej dy Access Point-eve do tė krijojė lidhje. Standarti Wi-Fi i lė totalisht tė hapur kriteret e lidhjes apo roaming. Kjo ėshtė njė fuqi e Wi-Fi-sė, por gjithashtu do tė thotė qė njė kartė e rrjetit pa fije mund tė punojė dukshėm mė mirė se njė tjetėr. Meqė Wi-Fi transmeton nė ajėr, ai ka tė njėjtat veēori si njė rrjet ethernet pa switch-e. Madje edhe konflikte mund tė lindin si pasojė e ngjashmėrisė me njė rrjet ethernet pa switch. Nė dallim nga etherneti me fije, dhe si shumė radio me paketa, Wi-Fi nuk mund tė gjejė konfliktet dhe nga ana tjetėr pėrdor njė shkėmbim paketash (RTS/CTS i pėrdorur pėr Shmangien e Gabimeve “Collision Avoidance” CA) pėr tė shmangur konfliktet.
Kanalet
Pėrveē 802.11a, i cili operon nė 5 GHz, Wi-Fi pėrdor frekuencat rreth 2.4 GHz, i cili ėshtė i standardizuar dhe i paliēensuar me marrėveshje ndėrkombėtare, megjithėse pėrcaktimet e sakta e frekuencave ndryshojnė lehtėsisht nė pjesė tė ndryshme tė botės, dhe gjithashtu fuqia maksimale e lejuar. Megjithatė, numrat e kanaleve janė standardizuara nė gjithė botėn, kėshtu qė frekuencat e autorizuara mund tė identifikohen me anė tė numrit tė kanalit. Frekuencat pėr standardet 802.11 b dhe g janė nga 2.400 GHz deri nė 2.487 GHz. Secili kanal ėshtė 22 MHz i gjerė dhe me njė brez 5 MHz nga njė kanal nė tjetrin. Numri maksimal i kanaleve tė disponueshėm pėr pajisjet mė Wi-Fi aktive janė: 13 pėr Evropėn, 11 pėr Amerikėn Veriore dhe 14 pėr Japoninė. Nė Amerikėn e Veriut, rekomandohet qė vetėm kanalet 1, 6 dhe 11 tė pėrdoren pėr standardet 802.11b/g pėr tė minimizuar interferencėn nga kanale tė afėrta.
Disavantazhet e Wi-Fi
* Wi-Fi mund tė ndėrpritet nga pajisje tė tjera, veēanėrisht telefonat pa tel dhe sobat me mikrovalė qė operojnė nė 2.4 GHz.
* Pėrcaktimet e brezave dhe kufizimet e operimit nuk janė tė njėjta nė botė; pjesa mė e madhe e Evropės lejon dy kanale shtesė pas atyre tė lejuar nė Shtetet e Bashkuara(1 deri 13 kundrejt 1-11); Japonia ka njė tjetėr kanal shtesė (1-14) dhe disa vende, si p.sh. Spanja, e ndalojnė pėrdorimin e kanaleve me numėr tė ulėt. Veē kėsaj, nė disa vende si Italia, kėrkohej njė ‘autorizim i pėrgjithshėm’ pėr ēdo Wi-Fi tė pėrdorur jashtė ambientit tė njė operatori (Access Point), ose kėrkohej diēka e ngjashme me njė regjistrim operatori. Pėr Evropėn ka njė raport vjetor pėr kufizimet shtesė tė secilit vend nė faqen http://www.ero.dk.
* EIRP nė Bashkimin Evropian kufizohet deri nė 20 dBm.
* Konsumi i energjisė ėshtė tepėr i lartė krahasuar me standarde tė tjera, duke krijuar njė shqetėsim pėr kohėzgjatjen e baterisė dhe nxehtėsinė.
* Standardi mė i pėrgjithshėm i enkriptimit nė rrjetat pa fije, Wired Equivalent Privacy ose WEP, ėshtė treguar tė jetė i thyeshėm edhe kur ėshtė konfiguruar saktė.
* Access Point-et Wi-Fi punojnė nė pėrgjithėsi nė njė open mode (pa kriptim informacioni) nė versionin bazė nga fabrika. Pėrdoruesit e thjeshtė pėrfitojnė nga njė pajisje pa nevojė konfigurimi por qė nuk kanė ndėrmend tė lejojnė akses tė lirė tė LAN-it tė tyre. WPA (Wi-Fi Protected Access) qė filloi tė tregtohej nė 2003, synon tė zgjidhė kėto probleme dhe tani ėshtė gjerėsisht i disponueshėm, por numri i aplikimeve tė tij ėshtė i ulėt.
* Tepėr Access Point-e 2.4 GHz me standarde 802.11b dhe 802.11g punojnė njėkohėsisht nė tė njėjtin kanal, duke dhėnė shkas pėr mbipopullimin e disa kanaleve.
* Rrjetat Wi-Fi kanė rreze tė kufizuar. Njė router tipik shtėpiak Wi-Fi qė pėrdor 802.11b ose 802.11g me njė antenė shtesė ka njė rreze sinjali rreth 45 m nė mjedise tė brendshme dhe 90 m pėr hapėsira tė jashtme. Rrezja e sinjalit gjithashtu ndryshon me frekuencėn pasi Wi-Fi nuk pėrjashtohet nga ligjet e fizikės pėr pėrhapjen e valės. Wi-Fi nė bllokun e frekuencave 2.4 GHz ka mė shumė rreze mbulimi se Wi-Fi nė bllokun e frekuencave 5 GHz dhe mė pak rreze mbulimi se Wi-Fi (dhe para Wi-Fi) ne bllokun e frekuencave 900 MHz. Rrezja e mbulimit pėr ambientet e jashtme mund tė jetė disa kilometra me anė tė antenave tė pėrmirėsuara ose akoma mė larg me vijė vėshtrimi (LOS – Line-of-sight).
* Ndotja Wi-Fi, duke nėnkuptuar interferencėn e njė Access Point tė mbyllur apo tė kriptuar me Access Point-e tė tjerė tė hapur nė zonėn pėrreth, sidomos nė kanalin e njėjtė apo tė afėrt, mund tė mos lejojė akses dhe tė interferojė me pėrdorimin e Access Point-eve tė tjerė tė hapur nga persona tė tretė e shkaktuar nga mbulimi i kanaleve nga njėri-tjetri nė brezin 802.11b/g dhe tė ulė SNR (signal-to-noise radio) midis Access Point-eve. Ky ėshtė njė problem gjerėsisht i pėrhapur nė zona me densitet tė lartė si p.sh. komplekse tė mėdhenj apartamentesh ose ndėrtesa zyrash me shumė Access Point-e Wi-Fi.
* Ėshtė gjithashtu njė problem kur komunat apo bashkitė ose entitete tė mėdhenj si p.sh. njė universitet kanė pėr qėllim tė mundėsojnė zona tė gjera me mbulim. Kushdo konsiderohet i barabartė kur pėrdor kėto gjerėsi brezi ( pėrveē operatorėve radio amatorialė tė cilėt janė personat e parė tė pajisur me liēensė); kjo shpesh shkakton zėnka kur njė pėrdorues kėrkon tė ketė zotėsi nė kėtė gjerėsi brezi tė paliēensuar. Kjo liri veprimi (pra mos nevojitja me liēensa) ėshtė gjithashtu e rėndėsishme pėr suksesin dhe pėrhapjen e gjerė tė Wi-Fi.
* Probleme interoperabiliteti midis markave apo devijime nga standardi mund tė shkėpusin lidhjet ose mund tė ulin shpejtėsinė e transmetimit nė pajisjet e pėrdoruesve tė tjerė. Wi-Fi Alliance programon pajisje testimi pėr interoperabilitetin dhe projekton pajisje tė cilat i kalojnė testimet dhe pajisen me logon Wi-Fi CERTIFIED.
* Rrjetet Wi-Fi mund tė vėzhgohen dhe tė pėrdoren pėr tė lexuar dhe shkruar tė dhėna (pėrfshi tė dhėna personale) tė transmetuara nėpėr rrjet kur nuk pėrdoret kriptim si nė rastin e VPN.
Shembuj Pajisjesh Standarde Wi-Fi
Wireless Access Point (WAP)
Njė Wireless Access Point (AP) lidh njė grup stacionesh pa fije nė njė rrjet tė afėrt me fije lokal LAN. Njė Access Point ėshtė i ngjashėm me njė hub ethernet, por nė vend qė tė suportojė vetėm tė dhėna pėr stacione tė tjera LAN, njė Access Point mund tė suportojė tė dhėna nė ajėr si pėr tė gjitha pajisjet e tjera pa fije ashtu edhe pėr pajisjet e lidhura nė rrjet me anė tė fijeve nė LAN, ku nė shumė raste ėshtė njė hub ethernet ose switch, duke lejuar pajisjet pa fije tė komunikojnė me ēdo pajisje tjetėr nė LAN.
Routerat Pa Fije (Wireless Routers)
Njė router pa fije integron njė Access Point pa fije me njė router IP dhe njė switch ethernet. Switch-i i integruar lidh Access Point-in e integruar dhe routerin ethernet tė integruar sė bashku, dhe lejon pėr pajisjet e jashtme me fije tė LAN-it tė lidhen edhe me njė pajisje WAN si p.sh. njė modem kabllor apo njė modem DSL. Njė router pa fije, nė mėnyrė tė leverdishme, lejon qė tė tre pajisjet (kryesisht Access Point-in dhe routerin) tė konfigurohen nėpėrmjet njė vegle konfigurimi qendror, zakonisht nėpėrmjet njė serveri ueb tė integruar.
Ura Ethernet pa Fije (Wireless Ethernet Bridge)
Njė urė ethernet pa fije lidh njė rrjet me fije me njė rrjet pa fije. Kjo ndryshon nga njė Access Point pasi njė Access Point lidh pajisjet pa fije nė njė rrjet me fije nė nivelin e shtresės sė Data-Link-ut. Dy ura pa fije mund tė pėrdoren pėr tė lidhur dy rrjete me fije me anė tė njė link-u pa fije, tepėr e dobishme nė situata ku njė lidhje me fije mund tė jetė e padisponueshme, si p.sh. midis dy shtėpive tė ndara nga njėra-tjetra.
Zgjeruesi i Rrezes sė Mbulimit (Range Extender)
Njė zgjerues i rrezes sė mbulimit (ose njė pėrsėritės pa fije) mund tė rrisė rrezen mbuluese tė njė rrjeti pa fije ekzistues duke u vendosur nė vende kyēe ku njė sinjal ajror ėshtė i fortė mjaftueshėm dhe vendeve pranė qė kanė njė sinjal tė dobėt apo nuk kanė sinjal fare. Njė vend pėr t’u marrė si shembull mund tė jetė cepi i njė korridori nė formė L-je ku Access Point-i ėshtė nė njėrin skaj dhe njė sinjal i fortė dėshirohet nė skajin tjetėr. Njė shembull tjetėr mund tė ishte vendosja e njė pėrsėritėsi 75% tė rrugės midis Access Point-it dhe kufirit tė sinjalit tė pėrdorshėm. Kjo do tė rriste nė mėnyrė efektive mbulimin me 75%.
Wi-Fi dhe Suporti nga Sistemet e Operimit
Ka dy anė tė sportit tė Wi-Fi nga njė sistem operimi. Suporti nė nivel driverash dhe suporti i konfigurimit dhe menazhimit.
Suporti i driverave zakonisht sigurohet nga prodhuesi i pajisjes ose, nė rastin e Linux-it apo FreeBSD, shpesh nėpėrmjet projekteve me kod burim tė hapur (Open Source).
Suporti pėr konfigurim dhe menazhim konsiston nė programe pėr tė numėruar, bashkuar dhe pėr tė kontrolluar gjendjen e rrjetave Wi-Fi tė disponueshme. Gjithashtu pėrfshihet suporti pėr teknika tė ndryshme kriptim. Kėto sisteme shpesh mundėsohen sistemi i operimit tė mbėshtetura nga njė model standart driveri. Nė shumicėn e rasteve, driverat simulojnė njė pajisje rrjeti dhe pėrdorin veglat e konfigurimit dhe menazhimit qw ndodhen tė inkorporuara nė sistemin e operimit. Nė rastet kur suporti pėr konfigurimin dhe menazhimin nuk ekziston ose ėshtė i papėrshtatshėm, prodhuesit e pajisjeve mund tė pėrfshijnė programin e tyre pėr tė manovruar detyrat pėrkatėse.
Microsoft Windows
Microsoft Windows ka njė suport tė plotė nė shtresėn e driverave pėr Wi-Fi, cilėsia e tė cilit varet nga prodhuesi i pajisjes. Prodhuesit e pajisjeve pothuajse gjithmonė japin driverat pėr Windows bashkė me produktin e tyre. Windows-i shitet me shumė pak drivera Wi-Fi dhe varet nga OEM (Original Equipment Manufacterer) dhe prodhuesit e pajisjeve pėr t’u siguruar qw pėrdoruesit tė marrin driverat. Konfigurimi dhe menazhimi varen nga versioni i Windows-it.
* Versionet e hershme tė Windows-it, si Windows 98, Windows ME dhe Windows 2000 nuk kanė suport tė inkorporuar tė konfigurimit dhe menazhimit dhe duhet tė varen nga programet e mundėsuara nga prodhuesi.
* Microsoft Windows XP ka suport tė inkorporuar tė konfigurimit dhe menazhimit. Versioni origjinal i Windows XP pėrfshinte suportin bazė i cili u pėrmirėsua nė mėnyrė tė dukshme nė Service Pack 2. Suporti pėr WPA2 dhe disa protokolle tė tjera sigurie kėrkojnė rinovime programi prej Microsoft-it. Pėr tė zėvendėsuar suportin e paqėndrueshėm dhe ndonjėherė tė papėrshtatshėm tė konfigurimit dhe menazhimit tė Windows-it, shumė prodhues pajisjesh pėrfshijnė programin e tyre dhe i kėrkojnė pėrdoruesit tė ēaktivizojnė suportin e inkorporuar tė Windows-it pėr Wi-Fi.
* Microsoft Windows Vista pritet tė pėrmirėsojė suportin e Wi-Fi ndaj Windows XP. Versionet beta origjinale lidheshin automatikisht nė rrjetet e pasigurta pa aprovimin e pėrdoruesit. Ky ėshtė njė problem i madh sigurie pėr zotėruesin e Access Point-eve respektive tė pasigurta dhe pėr zotėruesin e kompjuterit tė bazuar nė Windows Vista sepse direktoritė e ndara (shared folders) mund tė jenė tė hapura pėr aksesit publik. Release Candidate (RC1 ose RC2) nuk vazhdojnė tė tregojnė kėtė sjellje, duke kėrkuar lejen e pėrdoruesit pėr t’u lidhur nė njė rrjet tė pasigurt, pėr aq kohė sa llogaria e pėrdoruesit ėshtė nė konfigurimin bazė.
Apple Mac OS X & Mac OS
Apple ishte njė adoptues i hershėm i Wi-Fi, duke prezantuar linjėn e produkteve AirPort tė saj, tė bazuar nė standardin 802.11b nė korrik 1999. Apple prodhon sistemin e operimit Mac OS, pajisjet kompjuterike, driverat shoqėrues dhe programin e konfigurimit dhe menazhimit duke thjeshtuar integrimin e Wi-Fi. Tė gjithė kompjuterat Apple tė bazuar nė mikroprocesorėt Intel ose e kanė ose kane opsionin pėr tė vendosur karta AirPort Extreme. Kėto karta janė kompatibėl me 802.11g. Shumė prej modeleve tė mėparshėm tė Apple, Power PC, kishin gjithashtu AirPort Extreme, dhe tė gjithė Mac-ėt, duke filluat nga iBook-u origjinal, tė paktėn pėrfshinin vendet e montimit tė kartave AirPort.
* Mac OS X ka suportin ndaj Wi-Fi, duke pėrfshirė WPA2, dhe shitet me driverat pėr kartat AirPort tė Apple. Shumė prodhues tė dorės sė tretė prodhojnė pajisje kompatible sė bashku me driverat pėrkatės tė cilėt punojnė me programin e konfigurimit dhe tė menazhimit tė inkorporuar nė Mac OS X. Prodhues tė tjerė shpėrndajnė programin e tyre,
* Versioni mė i vjetėr i Apple, Mac OS 9, nuk ka suport tė inkorporuar pėr konfigurimin dhe menazhimin e Wi-Fi dhe as nuk shitet me driverat Wi-Fi, por Apple mundėson drivera dhe programin pėr konfigurimin dhe menazhimin e kartave AirPort pėr OS 9 falas, siē bėjnė dhe disa prodhues tė tjerė. Versione mė tė hershėm se Mac OS 9 nuk kanė suport pėr Wi-Fi.
Sisteme tė Ngjashėm me Unix
Linux, FreeBSD dhe klone tė tjera tė ngjashme me Unix kanė suport tepėr tė vrazhdė pėr Wi-Fi. Nė sajė tė natyrės sė kėtyre sistemeve operative me kod burim tė hapur, shumė standarte tė ndryshme janė zhvilluar pėr konfigurimin dhe menazhimin e pajisjeve Wi-Fi. Natyra me kod burim tė hapur nxit gjithashtu krijimin e driverave me kod burim tė hapur tė cilėt kanė aktivizuar shumė pajisje Wi-Fi tė punojnė nė kėto sisteme operimi.
* Linux ka suport jo tė plotė pėr Wi-Fi. Drivera origjinalė pėr shumė ēipe pajisjes Wi-Fi janė tė disponueshme si nė shitje ashtu edhe falas, megjithėse shumė prodhues nuk prodhojnė njė driver pėr linux, vetėm njė pėr Windows. Si pasojė, shumė ēipe tė njohur ose nuk kanė fare driver pėr Linux ose kanė njė gjysmė tė mbaruar. Pėr tė zgjidhur kėtė problem, programi falas NdisWrapper dhe konkurrenti me pagesė i tij DriverLoader, lejojnė driverat pėr Windows X86 tė pėrdoren nė sisteme Linux me bazė X86 por jo nė arkitektura tė tjera. Pėrveē mungesės sė driverave origjinalė, disa distribucione Linux nuk ofrojnė njė ndėrfaqe pėrshtatshme pėr pėrdoruesin dhe konfigurimi i Wi-Fi mund tė jetė njė veprim i vėshtirė dhe i komplikuar krahasuar me konfigurimin e kartave me fije ethernet.
* FreeBSD ka suport tė ngjashėm pėr Wi-Fi krahasuar me Linux. Suporti i Wi-Fi nėn FreeBSD ėshtė mė i miri nė versionet 6.x, tė cilėt paraqesin suport tė plotė pėr WPA dhe WPA2, megjithėse nė disa raste kjo ėshtė nė varėsi tė driverit. FreeBSD disponon drivera pėr shumė ēipe dhe karta pa fije, pėrfshi ato tė prodhuara nga Atheros, Ralink, Cisco, D-link, Netgear, dhe shumė ēipe Centrino dhe mundėson suport pėr karta tė tjera nėpėrmjet njė koleksioni nė internet. FreeBSD ka gjithashtu “Project Evil”, i cili siguron mundėsinė pėr tė pėrdorur drivera Windows X86 NDIS nė sisteme FreeBSD me arkitekturė X86.
* NetBSD, OpenBSD dhe DragonFlyBSD kanė suport tė ngjashėm me FreeBSD pėr Wi-Fi. Kodi burim pėr disa drivera dhe programet mbėshtetėse pėr ta zakonisht ndahen midis 4 BSD-ve.
Pėrdorimi nga Persona tė Jashtėm me ose pa Qėllim
Access Point-i pa fije nuk parashikon mbrojtje teknologjike nga pėrdorimi i paautorizuar i rrjetit. Shumė pėrdorues tė biznesit dhe rezidentė nuk kanė pėr qėllim tė mbyllin (sigurojnė) Access Point-et e tyre, por duan t’i lėnė tė hapur pėr pėrdorues tė tjerė nė zonė. Disa njerėz argumentojnė qė ėshtė shenjė mirėsjelljeje lėnia me akses tė lirė e njė Access Point pėr tė tjerėt pėr ēdokėnd qė kėrkon pika aksesi pėr internet duke ecur rrugės.
Masat pėr tė ndaluar pėrdorues tė paautorizuar pėrfshijnė fshehjen e transmetimit tė emrit SSID tė Access Point, duke lejuar vetėm kompjutera me adresa MAC tė njohura pėr t’u lidhur nė rrjet dhe standarte tė ndryshme kriptim. Access Point-et dhe kompjuterat qė nuk pėrdorin kriptim, ose kriptimi i vjetėr (para 2003) WEP (Wired Equivalent Privacy) janė tė ndikueshėm nga pėrgjimet e njė sulmuesi me program pėr packet sniffer. Nė qoftė se pėrgjuesi ka aftėsinė pėr tė ndryshuar adresėn e tij MAC, atėherė ai ka shumė mundėsi tė lidhet nė rrjet duke dhėnė njė adresė tė rreme.
Kriptimi WEP mund tė tė mbrojė nė qoftė se futen hundėt rastėsisht, por mund tė krijojė njė kuptim tė keq rreth sigurisė meqė mjete tė disponueshme falas si AirSnort mund tė rikuperojnė shpejt ēelėsat e kriptimit me WEP. Pasi kontrollon 5 deri 10 milion paketa tė kriptuara, AirSnort mund tė pėrcaktojė fjalėkalimin nė mė pak se njė sekondė. Standartet e reja Wi-Fi Protected Access (WPA) dhe IEEE 802.11i nuk e kanė dobėsinė serioze tė kriptimit WEP.
Eksplorimi pėr ēlodhje i Access Point-eve tė njerėzve tė tjerė ka filluar tė njihet si wardriving dhe lėnia e shenjave pėr tė pėrshkruar shėrbime tė disponueshme si wrchalking. Kėto veprime mund tė jenė ilegale nė jurisprudenca tė caktuara, por legjislacioni egzistues dhe rastet ligjore janė shpesh tė paqarta.
Megjithatė, ėshtė gjithashtu e zakonshme pėr njerėzit qė tė lidhen pa qėllim nė rrjetet Wi-Fi tė tė tjerėve pa njė autorizim tė qartė. Sisteme Operimi tė tillė si Windows XP SP2 dhe Mac OS X lidhen automatikisht nė njė rrjet pa fije tė disponueshėm, nė varėsi tė konfigurimit tė rrjetit. Njė pėrdorues tė cilit i ndodh tė ndezė njė laptop nė afėrsi tė njė Access Point, mund tė shikojė qė kompjuteri i ėshtė bashkuar rrjetit pa ndonjė shenjė tė dukshme. Pėr mė tepėr, njė pėrdorues qė synon t’i bashkohet njė rrjeti mundet qė tė lidhet nė njė rrjet tjetėr nė vend tė rrjetit tė kėrkuar nė qoftė se fuqia e sinjalit tė tė fundit ėshtė mė e madhe. Duke u kombinuar me zbulimin automatik tė burimeve tė tjera tė rrjetit, kjo mund t’i drejtojė pėrdoruesit pa fije tė dėrgojnė tė dhėna me rėndėsi nė destinacionin e gabuar.
Nė Singapor, pėrdorimi i njė rrjeti Wi-Fi i njė personi tjetėr ėshtė ilegale; njė 17 vjeēar ėshtė arrestuar thjesht pse u fut nė lidhjen pa fije tė internetit tė komshiut dhe akuzohet me 3 vjet burgim dhe njė gjobė.
Wi-Fi kundėr Radiove Amatore
Nė Shtetet e Bashkuara dhe Australi, njė pjesė e brezit radio 2.4 GHz Wi-Fi i ėshtė caktuar gjithashtu pėrdoruesve amatorė radio. Nė Shtetet e Bashkuara, rregullat e FCC (Federal Communications Commission), Pjesa 15 drejtojnė operatorėt pa liēensė (p.sh. shumica e pėrdoruesve tė pajisjeve Wi-Fi). Sipas rregullave tė Pjesės 15, pėrdoruesit pa liēensė, duhet tė ‘pranojnė’ interferencėn nga pėrdoruesit me liēensė dhe mos t’u shkaktojnė interferencė tė dėmshme pėrdoruesve me liēensė. Operatorėt amatorė radio janė pėrdorues tė liēensuar dhe ruajnė atė qė FCC pėrkufizon si ‘statusi kryesor’ pėr pėrdorimin e brezit, nėn njė bashkėsi tjetėr rregullash (Pjesa 97). Sipas Pjesės 97, operatorėt amatorė tė liēensuar mund tė ndėrtojnė pajisjet e tyre, tė pėrdorin antena me amplifikim shumė tė lartė dhe tė rrisin fuqinė e daljes deri nė 100 Watt nė frekuencat e mbuluara nga kanalet 2 deri nė 6 nga Wi-Fi. Megjithatė, rregullat e Pjesės 97 urdhėrojnė pėrdorimin vetėm tė fuqisė minimale pėr komunikim, ndalojnė fshehjen e tė dhėnave dhe kėrkojnė identifikimin e stacionit ēdo 10 minuta. Si pasojė, qarqe tė shtrenjta pėr kufizimin automatik tė fuqisė kėrkohen pėr tė pėrmbushur rregullat, dhe transmetimi i tė dhėnave tė kriptuara ėshtė nė pikėpyetje.
Nė praktikė, amplifikatorėt e fuqisė nė mikrovalė janė tė shtrenjtė dhe ulin ndjeshmėrinė e marrjes tė radiourave. Nga ana tjetėr, gjatėsia e vogėl e valės nė 2.4 GHz, lejon ndėrtimin e thjeshtė tė antenave me drejtueshmėri me amplifikim tė lartė. Megjithėse rregullat e Pjesės 25 ndalojnė ēdo modifikim tė sistemeve tė ndėrtuara pėr t’u shitur, operatorėt amatorė radio mund tė modifikojnė sisteme nė shitje pėr ndėrtimin optimal tė lidhjeve tė gjata. Duke pėrdorur lidhje radio vetėm 200 mW dhe antena me drejtueshmėri me amplifikim tė lartė, njė rreze tepėr e ngushtė mund tė pėrdorėt pėr tė ndėrtuar lidhje tė besueshme me interferenca minimale radio pėr pėrdoruesit e tjerė.
Historiku
Wi-Fi pėrdor si teknologjinė radio direkt-sequence spread spectrum me bartėse tė vetme ashtu edhe teknologjinė radio multi-bartėse OFDM (Orthogonal Frequency Division Multiplexing). Kėto rregullime lejuan mė pas zhvillimin e Wi-Fi, konkurruesin e njė kohe HomeRF dhe Bluetooth.
Gjerėsia e brezit tė paliēensuar u bė pėr herė tė parė e disponueshme nga Federal Communications Commission nė 1985 dhe kėto rregulla tė FCC u kopjuan mė pas me disa ndryshime nė vende tė tjera duke lejuar pėrdorimin e kėsaj teknologjie nė tė gjithė vendet kryesore. Akti i FCC u propozua nga Michael Marcus i stafit tė FCC nė 1980 dhe aktit rregullator tė diskutueshėm pasues iu deshėn edhe 5 vjet tė tjerė. Akti ishte pjesė e njė propozimi mė tė gjerė pėr tė lejuar pėrdorim civil tė teknologjisė nė breza frekuencash dhe nė atė kohė u kundėrshtua nga prodhuesit kryesorė dhe disa operatorė tė sistemeve radio.
Paraardhėsi i Wi-Fi u shpik nė 1991 nga NCR Corporation/AT&T (mė vonė Lucent & Agere Systems) nė Nieuwegein, Holandė. Ai ishte synuar nė fillim pėr sistemet e marrjes sė parave; produktet e para pa fije u sollėn nė treg nėn emrin WaveLAN me shpejtėsi nga 1 deri nė 2 Mbit/s. Vic Hayes, i cili ishte shpikėsi i parė i Wi-Fi dhe i ėshtė vėnė emri ‘babai i Wi-Fi’, u pėrfshi nė dizenjimin e standardeve si IEEE 802.11b, 802.11a dhe 802.11g.
Burimi: Wikipedia
Burimi: Wikipedia
------------------------------

------------------------------------------------------------------------------------------------


avatar
toniweb
Administrator
Administrator

Gjenia Male
Shenja e Horoskopit Leo Pig
Numri i postimeve Numri i postimeve : 2520
Ditelindja Ditelindja : 24/07/1983
Mosha Mosha : 34
Vendodhja Vendodhja : Itali
Hobet Hobet : Futboll,muzike,Pc
Reputazioni Ne Forum Reputazioni Ne Forum : 57
Piket Ne Forum Piket Ne Forum : 3760
Data e Rregjistrimit Data e Rregjistrimit : 23/04/2008

Shiko profilin e anėtarit http://www.forumishqip.net

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye



 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi