Teze provimi e zgjidhur "Ekonomi- Financ" 5 5 1

You are not connected. Please login or register

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1 Teze provimi e zgjidhur "Ekonomi- Financ" prej Tue Feb 16, 2010 3:11 am

HELENA


Moderator
Moderator
UNIVERSITETI I TIRANĖS
FAKULTETI I EKONOMISĖ
DEPARTAMENTI I FINANCĖ – KONTABILITETIT
SEKSIONI I FINANCĖS

TEZĖ PROVIMI
LĖNDA: DREJTIM FINANCIAR
DEGA: FINANCĖ
DATA: 10.06.2002
KOHA: 3 ORE

SEKSIONI 1 (45 PIKĖ)

T E S T
ĒDO PĖRGJIGJE E SAKTĖ VLERĖSOHET ME 0,75 PIKĖ

1. Ekziston njė lidhje pozitive ndėrmjet riskut dhe kthimit. Sa mė i lartė risku i njė investimi, aq mė e lartė norma e kėrkuar e kthimit nga ky investim.

 E vėrtetė
 E gabuar

2. Letrat me vlerė me tė ardhura fikse, tė tilla si: obligacionet dhe aksionet e preferuar, zakonisht kanė beta tė barabartė me zero.

 E vėrtetė
 E gabuar

3. Modeli i aktualizimit tė dividentit nuk duhet tė pėrdoret pėr tė vlerėsuar aksione, dividenti i tė cilėve nuk rritet.

 E vėrtetė
 E gabuar

4. Raportet e likuiditetit pėrdoren pėr tė matur shpejtėsinė me tė cilėn llogari tė ndryshme konvertohen nė shitje.

 E vėrtetė
 E gabuar

5. Fitimet e njė firme pėrfaqėsojnė saktėsisht flukset e arkės qė janė tė disponueshėm pėr aksionerėt.

 E vėrtetė
 E gabuar

6. Sa mė e pjerrėt tė jetė vija qė lidh EBIT mė EPS, aq mė i madh ėshtė risku financiar.

 E vėrtetė
 E gabuar

7. Sistemi i analizės DuPont integron pasqyrėn e tė ardhura-shpenzimeve dhe bilancin nė njė matės pėrmbledhės tė pėrfitueshmėrisė.

 E vėrtetė
 E gabuar

8. Nėse njė projekt mundėson reduktimin e nivelit tė kapitalit qarkullues, atėherė ky reduktim shpie nė uljen e flukseve tė arkės.

 E vėrtetė
 E gabuar

9. Pėrdorimi i levės shpie gjithnjė nė rritjen e ROE.

 E vėrtetė
 E gabuar

10. Obligacionet me maturitet tė shkurtėr do tė kenė njė risk mė tė ulėt tė normave tė interesit sesa obligacionet me maturitet mė tė gjatė, duke supozuar se tiparet e tjerė janė identikė.

 E vėrtetė
 E gabuar

11. Ndryshimi i normės sė aktualizimit ėshtė ekuivalent me modifikimin e flukseve tė pritur tė arkės si njė metodė e perfshirjes sė riskut nė buxhetimin e kapitalit.

 E vėrtetė
 E gabuar

12. Beta paraqet gjeometrikisht pjerrėsinė e SML.

 E vėrtetė
 E gabuar

13. Nėse e ardhura neto ėshtė pozitive, atėherė fluksi i arkės pėr atė periudhė ėshtė gjithashtu pozitiv.

 E vėrtetė
 E gabuar

14. Pasqyra e tė ardhura-shpenzimeve njihet ndryshe si pasqyra burim-pėrdorime.

 E vėrtetė
 E gabuar

15. ROE ėshtė i njėvlershėm me ROA kur firma ėshtė e financuar tėrėsisht me kapital tė vet.

 E vėrtetė
 E gabuar

16. Teoria e MM pėr parėndėsinė e politikės sė dividentit, pohon qė dividentėt nuk ndikojnė politikat e investimit apo tė huamarrjes.

 E vėrtetė
 E gabuar

17. Projektet duhet tė vlerėsohen nė bazė tė fitimit kontabėl qė ata gjenerojnė, sepse kėto fitime shkojnė pėr tė pėrmbushur detyrimet e kompanisė.

 E vėrtetė
 E gabuar

18. Menaxheri financiar mund ta reduktojė pasigurinė dhe tė marrė vendime mė tė menēura financiare duke pėrgatitur disa buxhete tė arkės, ku secili prej tyre bazohet nė supozime tė ndryshme pėr tė ardhmen.

 E vėrtetė
 E gabuar

19. Njė rėnie nė llogaritė e arkėtueshme do tė rrisė ROA.

 E vėrtetė
 E gabuar

20. Nė modelin SOP, kostoja totale minimizohet nė pikėn ku kosto e porosisė dhe kosto e drejtimit janė tė barabarta.

 E vėrtetė
 E gabuar

21. Kursimet nga tatimi lidhen me borxhin dhe aksionin e preferuar tė firmes, por jo me aksionin e zakonshėm.

 E vėrtetė
 E gabuar

22. Duke supozuar se EBIT mbahet konstant, vlera e njė firme maksimizohet kur WACC minimizohet.

 E vėrtetė
 E gabuar

23. Kur pėrdorim WACC si normė aktualizimi, ajo duhet tė rritet pėr projektet mė riskozė dhe duhet tė ulet pėr projektet mė pak riskozė.

 E vėrtetė
 E gabuar

24. Kosto specifike e secilit burim financimi nė llogaritjen e WACC vlerėsohet pėrpara tatimit.

 E vėrtetė
 E gabuar

25. Pėrdorimi i NPV-sė pėr tė pėrzgjedhur ndėrmjet projekteve reciprokisht tė pėrjashtueshėm, kur projektet nuk kanė tė njėjtėn jetėgjatėsi, shpie nė vendime jokorrekte.

 E vėrtetė
 E gabuar

26. Ėshtė e pamundur qė kombinimi i letrave me vlerė tė rezultojė nė njė portofol qė ėshtė mė riskoz sesa letra me vlerė mė riskoze nė kėtė portofol.

 E vėrtetė
 E gabuar

27. Vendimet e investimit mund tė zhbėhen mė lehtė sesa vendimet e financimit.

 E vėrtetė
 E gabuar

28. Pasuria e aksionerėve tė njė koorporate pėrfaqėsohet nga:
 Ēmimi i aksionit;  Tė ardhurat neto;
 Fitimi pėr aksion;  Flukset e arkės.

29. Njė investim i propozuar duhet tė fitojė tė paktėn __________ nė mėnyrė qė tė konsiderohet i pranueshėm:
 Koston e kapitalit tė kompanisė;  Koston e kapitalit tė vetė projektit;
 Normėn e kthimit tė lirė nga risku;  Primin e riskut tė tregut.

30. __________ jane flukset e arkės qė shoqėrojnė blerjet dhe shitjet e aktiveve fiksė.
 Flukset financiarė;  Flukset operativė;
 Burimet;  Flukset investues.

31. Raporti __________ mat levėn financiare tė firmes:
 Korrent;  Borxh-kapital i vet;
 Mbulimit tė interesave;  Testi acid.

32. Cili nga pohimet nė vijim shpreh mė qartė dallimin ndėrmjet aktiveve financiarė dhe aktiveve fiksė?
 Aktivet fiksė kanė njė vlerė mė tė ulėt sesa aktivet financiarė;  Aktivet financiarė pėrfaqėsojnė pretendime mbi tė ardhurėn qė gjenerohet nga aktivet fiksė;
 Aktivet fiksė janė tė prekshėm, ndėrsa ata financiarė nuk janė tė tillė;  Aktivet financiarė gjithnjė shiten, ndėrsa aktivet fiksė gjithnjė blihen.

33. Cili nga pohimet nė vijim pėrfaqėson skenarin mė tė mirė pėr njė firmė qė ruajti njė nivel konstant tė levės operative kur kostot e saj fikse operative u dyfishuan:
 Shpenzimet e zhvlerėsimit u rritėn;  Pėrqindja e kostos variabėl ndaj ēmimit tė shitjes ra;
 Fitimet pėrpara interesit dhe tatimeve ranė;  Tė ardhurat nga shitja ranė.

34. Njė firmė, shitjet e sė cilės janė $500.000, fitimet neto pas tatimit janė $20.000, detyrimet totale janė $200.000 dhe kapitali aksioner ėshtė $100.000, do tė ketė njė ROE tė barabartė me:
 5%;  10%;
 20%;  40%.

35. Raporti __________ mat aftėsinė e firmės pėr tė paguar detyrime tė tilla si: pagesat e interesit, principalit, qerasė, dividentit tė aksioneve tė preferuar, etj:
 Mbulimit tė interesave;  Korrent;
 Borxh-kapital i vet;  Mbulimi i pagesave fikse.

36. Ēfarė ndodh me vlerėn e tregut tė kapitalit tė vet tė njė firme kur vlera kontabėl e kapitalit tė vet rritet:
 Ajo rritet me tė njėjtėn masė;  Ajo bie me tė njėjtėn masė;
 Mbetet konstante;  Nuk ekziston ndonjė marrdhėnie e paracaktuar pėr tė pėrcaktuar rezultatin.

37. Njė ēift i ri dėshiron tė grumbullojė $35.000 nė fund tė katėr viteve, nė mėnyrė qė tė paguajė pėr blerjen e njė shtėpie. Sa duhet tė jetė shuma me tė cilėn ata duhet tė kontribuojnė nė fund tė ēdo viti, nė mėnyrė qė pas katėr vjetėsh tė blejnė shtėpinė, kur dimė qė norma e interesit ėshtė 6%:
 $7.718;  $6.915;
 $8.000;  $8.765.

38. Efekti i klientelės lidhur me dividentin pohon qė:
 Investitorėt preferojnė dividentė tė lartė kundrejt dividentėve tė ulėt;  Aksionerėt janė indiferent pėrsa u pėrket dividentėve;
 Investitorėt kanė preferenca specifike pėr dividentėt;  Investitorėt e realizojnė vetė politikėn e dividentit.

39. Nėse beta e njė letre me vlerė ėshtė 1,25, norma e interesit e lirė nga risku ėshtė 0,04 dhe kthimi nga portofoli i tregut ėshtė 0,12, sa ėshtė kthimi i kėrkuar nga kjo letėr me vlerė?
 0,12;  0,16;
 0,14;  0,24.

40. Njė person, i cili preferon riskun dhe nuk kėrkon kthim shtesė pėr tė kompesuar kėtė risk, quhet:
 Kundėrshtar risku;  Pranues risku;
 Indiferent ndaj riskut;  I zgjuar.

41. Njė firmė ka emetuar njė obligacion me vlere nominale $1.000, i cili ka njė kupon prej 11%, paguan interes ēdo 6 muaj, ka njė normė tė kėrkuar kthimi prej 14% dhe i kanė mbetur edhe 10 vjet deri nė maturim. Me ēfarė ēmimi po shitet aktualisht obligacioni:
 $1.000;  $843;
 $841;  $895.

42. Flukset e arkės tė njė projekti zgjerimi ndryshojnė nga ata tė njė projekti zėvendėsimi pėr faktin se flukset e arkės nga aktivi i vjetėr nė njė proces zgjerimi:
 Do tė merren nė konsideratė pas tatimit;  Do tė jenė gjithnjė negativė;
 Do tė jenė gjithnjė zero;  Do tė barazojnė gjithnjė hyrjen nė fund.

43. __________ ėshtė norma e aktualizimit qė barazon vlerėn aktuale tė flukseve hyrės tė arkes me vlerėn aktuale tė flukseve dalės:
 Kosto e kapitalit;  Norma mesatare e kthimit;
 Norma e brendshme e kthyeshmėrisė;  Kosto oportune e kapitalit.

44. __________ i referohet riskut tė njė firme e cila ėshtė e paaftė tė mbulojė kostot e saj operative.
 Risku financiar;  Risku i biznesit;
 Risku total;  Risku josistematik.

45. Zakonisht, burimi mė pak i shtrenjtė i kapitalit afatgjate tė njė firme ėshtė:
 Aksioni i preferuar;  Borxhi afatgjatė;
 Fitimi i pashpėrndarė;  Aksioni i zakonshėm.

46. Cila nga situatat nė vijim do tė ndodhte nė pasqyrėn e flukseve tė arkės si rezultat i pagimit tė dividentėve nė para?
 Flukset e arkės nga operacionet do tė bien;  Flukset e arkės nga financimi do tė bien;
 Flukset e arkės nga investimet do tė rriten;  Gjendja e parave nė arkė do tė rritet.

47. Njė firmė ka kosto operative fikse nė masėn $4.500, ēmimi i shitjes pėr njėsi tė produktit tė saj ėshtė $12 dhe kosto variabėl pėr njesi ėshtė $7. Pika kritike nė njėsi tė shitura ėshtė:
 375 njėsi;  643 njėsi;
 6.000 njėsi;  900 njėsi.

48. Nėse njė projekt pritet tė rrisė inventarin me $10.000, llogaritė e pagueshme me $6.000 dhe llogaritė e arkėtueshme me $3.000, ēfarė efekti do tė ketė pranimi i projektit mbi kapitalin qarkullues gjatė kohės sė pėrdorimit tė projektit?
 Rrit investimin me $7.000;  Rrit investimin me $10.000;
 Rrit investimin me $19.000;  Nuk ka asnjė efekt.

49. Cili nga pohimet nė vijim mund tė konsiderohet si njė vendim buxhetimi kapitali?
 Planifikimi pėr tė emetuar AZ nė vend tė AP;  Njė vendim pėr t’u zgjeruar nė njė linjė tė re produkti, me njė kosto prej $5 milionė;
 Riblerja e aksioneve tė zakonshėm;  Emetimi i borxhit nė formėn e njė huaje bankare.

50. Leva __________ ka tė bėjė me lidhjen ndėrmjet tė ardhurave nga shitja dhe fitimeve pėrpara interesave dhe tatimit.
 Financiare;  Operative;
 Totale;  Fikse.

51. Politika e dividentit ėshtė njė lidhje e zhdrejtė ndėrmjet __________ dhe __________.
 Fitimit tė pashpėrndarė; huamarrjes;  Buxhetimit tė kapitalit; strukturės sė kapitalit;
 Fitimit tė pashpėrndarė; emetimit tė aksionit;  Deklarimit tė fraksionimit tė aksionit; deklarimit tė dividentėve nė aksione.

52. Njė shembull i njė vendimi financimi pėr njė firmė do tė pėrfshinte:
 Blerjen e njė firme konkurrente;  Zgjedhjen e metodės sė amortizimit;
 Emetimin e njė borxhi 10-vjeēar kundrejt njė borxhi 20-vjeēar;  Sigurimin e njė patente mbi njė produkt tė suksesshėm.

53. Politika e dividentit ėshtė njė formė e:
 Politikės sė financimit;  Politikės sė buxhetimit tė kapitalit;
 Politikės sė kapitalit qarkullues;  Politikės sė riinvestimit tė dividentit.

54. Bazuar nė informacionin nė vijim bėni njė vlerėsim pėr betėn e aksionit: Muaji 1 = Aksioni (+1,5%), Tregu (+1,1%); Muaji 2 = Aksioni (+2,0%), Tregu (+1,4%); Muaji 3 = Aksioni (–2,5%), Tregu (–2,0%).
 Beta ėshtė mė e madhe sesa 1,0;  Beta ėshtė mė e vogėl sesa 1,0;
 Beta barazon 1,0;  Nuk ekziston njė model i qėndrueshėm i kthimeve.

55. Qėllimi kryesor nė pėrgatitjen e njė buxheti arke ėshtė:
 Planifikimi i fitimit;  Vlerėsimi i shitjeve;
 Analiza e riskut;  Planifikimi i flukseve tė arkes.

56. Ēfarė norme efektive interesi i ngarkohet njė blerėsi nė kushtet 3/10 net 50, nėse blerėsi shmang afatin e zbritjes dhe paguan nė fund tė 50 ditėve:
 30,64%;  27,01%;
 28,22%; (viti 365 ditė)  27,84%. (viti 360 ditė)

57. Tatimi i dyfishtė i referohet:
 Tė gjithė ortakėt paguajnė tatim tė barabartė mbi fitimin;  Fakti qė normat marxhinale tė tatimit dyfishohen pėr koorporatat;
 Pagimi i tatimit mbi fitimin nė nivel koorporate dhe mbi dividentin nė nivel personal;  Koorporatat paguajnė tatim si mbi dividentėt, ashtu edhe mbi fitimin e pashpėrndarė.

58. Hightech Inc. pret njė divident pėr vitin qė vjen nė masėn $3,20 pėr aksion, ka njė normė rritjeje tė dividentit prej 8% nė vit dhe njė normė tė kėrkuar kthimi prej 15%. Sa ėshtė vlera e aksioneve tė zakonshėm tė Hightech Inc?
 $45,71;  $21,33;
 $40,00;  $27,83.

59. Norma e aktualizimit qė barazon vlerėn aktuale tė pagesave tė borxhit me ēmimin e tij quhet:
 Norma e kthimit;  Kthimi korrent;
 Kthimi deri nė maturim;  Norma nė kupon.

60. Njė prodhues ka ndėrmend tė bėjė njė ndryshim nė teknologji, nė mėnyrė qė tė reduktojė kostot fikse nga $800.000 nė $600.000 dhe do tė reduktojė shpenzimet e zhvlerėsimit nga $125.000 nė $100.000. Megjithatė raporti i kostos variabėl ndaj ēmimit tė shitjes do tė rritet nga 68% nė 80%. Ēfarė do tė ndodhė me nivelin ekuilibėr tė tė ardhurave:
 Njė reduktim deri nė nivelin $875.000;  Njė rritje deri nė nivelin $3.500.000;
 Njė reduktim deri nė nivelin $2.890.625;  Njė rritje deri nė nivelin $3.625.000.


SEKSIONI 2 (55 PIKĖ)
U S H T R I M E

 Ushtrimi 1 (12 pikė)
Supozojmė qė firma “SAB” financohet tėrėsisht me kapital tė vet. Dividenti i firmės pėr vitin qė vjen shpresohet tė jetė $2 dhe rritja vjetore pritet tė jetė konstante nė masėn 5%. Ēmimi aktual i aksionit ėshtė $20. Nėse shiten aksione tė rinj, shpenzimet e emetimit pritet tė jenė $2 pėr ēdo aksion tė shitur. Firma ka $18 milionė fitim tė pashpėrndarė. Pėr periudhėn e verės firma planifikon te angazhohet nė njė projekt i cili kushton $30 milionė. Sa duhet tė jetė kthimi minimal nga ky projekt qė vlera e tregut tė aksionit tė kėsaj kompanie tė mbetet e pandryshuar?

Zhvillim
Pėr zgjidhjen e kėtij ushtrimi studenti duhet tė studiojė Temėn 12 nė librin “Drejtimi Financiar 1”
Zgjidhjen e ushtrimit do ta realizojmė nė tre hapa. Nė hapin e parė do tė gjejmė kthimin e kėrkuar nga fitimi i pashpėrndarė. Nė hapin e dytė do tė gjejmė koston e aksioneve tė emetuar rishtaz. Ndėrsa nė hapin e tretė do tė gjejmė IRR e projektit duke respektuar kushtin e vėnė nė ushtrim.
Hapi 1: Kosto e fitimit tė pashpėrndarė llogaritet me formulėn:

,
ku D1 = $2; g = 5% dhe P = $20.
Prej kėtej kemi:


Hapi 2: Kosto e aksioneve tė emetuar rishtaz llogaritet me tė njėjtėn formulė, me ndryshimin e vetėm qė tashmė kompania arkėton mė pak para nga shitja e aksioneve pėr shkak tė shpenzimeve tė emetimit. Pra, me fjalė tė tjera: Pnet = 20 – 2 = $18.



Hapi 3: IRR-ja e projektit gjendet si mesatare e ponderuar e kthimeve tė gjetur mė lart me shumat e financimit pėr tė cilat janė tė vlefshėm kėta kthime. Konkretisht:



Kjo ėshtė pra vlera minimale e IRR-sė pėr tė cilėn angazhimi nė njė projekt tė tillė konsiderohet i pranueshėm nga ana e firmės.

 Ushtrimi 2 (12 pikė)
Njė shoqėri tregtare ėshtė duke shqyrtuar mundėsinė e zgjatjes sė afatit tė pagesės pėr njė grup tė klientelės sė saj nga 60 ditė nė 90 ditė. Tė dhėnat qė ka shoqėria janė:
 me zgjatjen e afatit tė pagesės, parashikohet tė rriten shitjet 12%: nga 25.000.000 lekė nė 27.500.000 lekė.
 rritja e shitjeve mund tė realizohet duke rritur aftėsinė prodhuese, e cila parashikohet tė ketė njė efekt nė rritjen e kostos pėr 350.000 lekė.
 shoqėria mund tė fitojė 40% tė shumės sė faturuar, qė do tė thotė se kostot e ndryshueshme zėnė 60%.
 shpenzimet pėr shėrbimin e kredisė do tė rriten 250.000 lekė.
 shoqėria parashikon ndryshime nė masėn e humbjeve tė kredive me njė efekt negativ prej 600.000 lekėsh.
 kostoja e kapitalit ėshtė 15%.
Nė kėto kushte, duhet apo nuk duhet tė merret vendimi pėr ndryshimin e politikės sė kredisė?

Zhvillim
Per zgjidhjen e ketij ushtrimi studenti duhet te konsultohet me Temen 15 ne librin “Drejtim Financiar 2”

 Ushtrimi 3 (12 pikė)
Njė shoqėri ka nė qarkullim obligacione me interes vjetor 10% dhe me afat shlyerjeje 25 vjet, pėr $50.000.000. Ajo shqyrton tėrheqjen dhe emetimin e obligacioneve tė tjerė, me afat shlyerjeje 25 vjet, duke i shitur nė publik baras me vlerėn nominale $1.000 pėr obligacion dhe me interes vjetor 9%. Kosto e tėrheqjes ėshtė $107 pėr obligacion. Tarifa e tatimit ėshtė 30%. Shpenzimet e emetimit tė emisionit tė ri janė $1.300.000.
A duhet tė bėhet tėrheqja e emisionit tė vjetėr?

Zhvillim
Per zgjidhjen e ketij ushtrimi studenti duhet te studioje Temat 9 dhe 10 ne librin “Drejtimi Financiar 1” dhe Temen 20 ne librin “Drejtimi Financiar 2”.
Menyrat e sugjeruara per zgjidhjen e ushtrimit jane dy.
Paraprakisht unifikojme simboliken:

Vlera nominale e obligacionit  VN = $1.000
Numri i obligacioneve te vjeter ne qarkullim  Nr. =
Kosto e terheqjes  Kt = $107
Norma e tatimit  t = 30%
Koha deri ne maturim  n = 25
Interesi i vjeter  iv = 10% = $100
Interesi i ri  ir = 9% = $90
Shpenzime vjetore emetimi per obligacion 

Menyra 1
Tashme kemi mesuar qe parimi baze mbi te cilin mbeshtetet dhe zhvillon aktivitetin e saj nje koorporate eshte maksimizimi i pasurise se aksionereve. Dime gjithashtu qe ne rast se EBIT qendron konstant (pra kur te ardhurat nga shitja dhe shpenzimet operative nuk ndryshojne ose, e thene ndryshe, kur politika e financimit nuk ndikon politiken e investimit) maksimizimi i pasurise se aksionereve eshte i njevlershem me minimizimin e kostos se kapitalit. Ne rastin tone, i vetmi komponent i kostos mesatare te ponderuar te kapitalit (WACC) te cilit i ndryshon kostoja eshte borxhi afatgjate. Keshtu, nese arrijme te tregojme qe kosto e borxhit ka ndryshuar duke u ulur, atehere efekti perfundimtar do te jete nje renie ne WACC, e njevlershme kjo renie me rritjen e pasurise se aksionereve. Ne rast te kundert pasuria e aksionereve do te reduktohet dhe si rrjedhim ndryshimi i kostos se borxhit nuk ia vlen te ndermerret.
Fillimisht kosto e borxhit ishte: .
Le te shpjegojme gradualisht ēfare ndodh me pas: Fillimisht firma arketon nga nxjerrja e emisionit te ri $1.000 - $107 = $893. Kjo shume perfaqeson pikerisht fluksin e vetem hyres per kompanine, sepse te gjithe flukset pasardhes jane dales (shpenzime interesi & shpenzime emetimi & shlyerja e principalit ne fund). Ne baze te ketij arsyetimi jemi ne gjendje te gjejme kthimin deri ne maturim (dhe qe s’eshte veēse IRR-ja), i cili perfaqeson koston e borxhit perpara tatimit per shoqerine:



Kosto e re e borxhit pas tatimit do te jete: . Meqenese kosto e borxhit u rrit, atehere edhe kosto mesatare e ponderuar e kapitalit (WACC) do te rritet, duke reduktuar ne kete menyre pasurine e aksionereve . Terheqja e emisionit te vjeter dhe emetimi i emisionit te ri nuk sugjerohet.

Menyra 2 (e trajtuar edhe ne liber)
Nje trajtim alternativ i ushtrimit eshte ai qe vijon: Tek e fundit kemi te bejme me marrjen e nje vendimi pranim–refuzimi, shume i ngjashem per nga menyra e konceptimit me perzgjedhjen e nje projekti investimi afatgjate. Ne duhet vetem te percaktojme flukset financiare shtese pas tatimit. Theksojme gjithashtu se meqenese projektet kane te njejten jetegjatesi, vleresimin e tyre do ta bejme duke u mbeshtetur ne tekniken e NPV-se dhe jo ne ate te ANPV-se. Problemin do ta zgjidhim ne kater hapa.

Hapi 1: Le te percaktojme fillimisht fluksin dales fillestar (dikur e kemi quajtur: investim fillestar).
Fluksi dales fillestar perfaqesohet nga:
a) Kosto e terheqjes se emisionit te vjeter. Duhet te mbajme gjithashtu parasysh qe kosto e terheqjes eshte nje shpenzim i zbritshem nga tatimi, prandaj fluksi dales fillestar duhet te reduktohet duke marre ne konsiderate kursimin nga tatimi lidhur me koston e terheqjes nga emisioni i vjeter.

Kosto e terheqjes pas tatimit =

Hapi 2: Tani do te percaktojme shpenzimet e emetimit per emisionin e ri. Keto shpenzime ndahen pergjate gjithe jetes se borxhit per efekte fiskale. Si rrjedhim, shpenzimet vjetore te emetimit jane:

Nje pjese te ketyre shpenzimeve e paguan shteti, meqenese ato jane te zbritshme nga tatimi. Prandaj shpenzimet vjetore te emetimit jane realisht per kompanine: . Vlera aktuale e ketyre shpenzimeve eshte: .

Hapi 3: Llogarisim kursimin vjetor si rezultat i uljes se normes se interesit.
Interesi i vjeter obligacionar pas tatimit
Interesi i ri obligacionar pas tatimit
Kursimi vjetor nga ulja e normes se interesit
Vlera aktuale e kursimit vjetor =

Hapi 4: Tashme jemi ne gjendje te gjejme NPV.



Vlera negative e kesaj shume tregon qe firma nuk duhet ta ndermarre zevendesimin e emisionit te vjeter me ate te ri, sepse kjo shpie ne reduktimin e pasurise se aksionereve.

 Ushtrimi 4 (12 pikė)
Supozojmė se drejtuesit e njė shoqėrie, pas njė studimi qė bėjnė, arrijnė nė pėrfundimin se nėse shoqėria zgjeron njė linjė tė re prodhimi (e cila ėshtė mė pak riskoze sesa biznesi i pėrgjithshėm) beta e firmės do tė zbresė nga 1,3 nė 0,9. Si rrjedhojė e faktit qė ēmimet dhe fitimi do tė bien, do tė ulet edhe pėrqindja e rritjes sė dividentėve nga 7% nė 6 %.
1. A duhet tė merret vendimi i zgjerimit? Supozoni se kthyeshmėria e tregut ėshtė 10%, norma e lirė nga risku 8%, dhe dividenti i vitit tė kaluar 2 lekė pėr aksion.
2. Nėse mbahen tė pandryshuara tė dhėnat e mėsipėrme, pėrveē koeficientit beta, sa duhet tė ndryshoje beta, qė zgjerimi i mėsipėrm tė jetė i pranueshėm?

Zhvillim
Pėr tė zgjidhur ushtrimin nevojiten njohuritė e pėrfituara nė Temat 7 dhe 8 tė librit “Drejtim Financiar 1”.
Gjithashtu, pėrpara se tė fillojmė zgjidhjen e ushtrimit le tė unifikojmė simbolikėn:

D0 = 2 lekė/aksion
g’ = 7%; g’’ = 6%
Rf = 8%; RM = 10%
’ = 1,3; ’’ = 0,9

1. Dimė qė njė firmė do tė angazhohet nė tė gjithė ata projekte tė cilėt e lenė minimumi tė pandryshuar vlerėn e tregut tė firmės dhe maksimumi e rrisin atė. Pėr tė gjykuar nėse ia vlen tė ndėrmerret ose jo vendimi i zgjerimit duhet tė vlerėsojme nėse ky zgjerim e rrit apo e ul vlerėn e tregut tė aksionit (ēmimin nė treg tė aksionit). Natyrisht, nėse vlera e tregut tė aksionit tė kompanisė bie kjo do tė thotė se vendimi pėr zgjerim nuk duhet tė merret dhe anasjelltas. Llogarisim fillimisht ēmimin e vjetėr tė aksionit:



ku: e llogarisimin nėpėrmjet modelit CAPM dhe konkretisht:



Tashmė jemi nė gjendje tė llogarisim ēmimin e vjetėr tė aksionit:



Le tė llogarisim tani ēmimin e ri tė aksionit nė mėnyrė qė ta krahasojmė me ēmimin e vjetėr pėr tė nxjerrė konkluzionet pėrkatėse:



ku: e llogarisim pėrsėri nėpėrmjet modelit CAPM dhe konkretisht:



Ēmimi i ri i aksionit ėshtė:



Meqėnėse P”< P’ kjo do tė thotė se vendimi pėr zgjerim do tė reduktonte pasurinė e aksionerėve, si rrjedhim nuk kėshillohet angazhimi i shoqėrisė nė njė projekt tė tillė.

2. Pėr t’iu pėrgjigjur kėsaj pyetjeje do ta trajtojmė problemin duke u nisur nga e kundėrta e trajtimit tė bėrė nė pikėn (1). Pra me fjalė tė tjera, zgjerimi do tė jetė i pranueshėm kur . E nisim zgjidhjen duke gjetur fillimisht . Veprojmė si vijon:



Duke kaluar nė modelin CAPM do tė kishim:



Pra nga pėrfundimi duket qartė qė beta duhet tė zbresė jo mė pak se nė mėnyrė qė projekti tė jetė i pranueshėm.

 Ushtrim 5 (7 pikė)
Shoqėria Y po shqyrton blerjen me para nė dorė tė aksioneve tė shoqėrisė Z. Gjatė vitit qė sapo mbaroi shoqėria Z fitoi 4,25 lekė pėr aksion dhe pagoi dividentė 2,55 lekė pėr aksion. Fitimet dhe dividentėt e shoqėrisė Z pritet tė rriten me 25% nė tre vitet nė vazhdim dhe mė pas pritet njė rritje prej 10%.
Cila ėshtė zona e vlerave ku duhet tė luhatet ēmimi i aksionit tė shoqėrisė Z, qė aksionet e saj tė jenė tėrheqės pėr shoqėrinė Y, duke ditur qė kthimi i kėrkuar nga investimet pėr shoqėrinė Y ėshtė 15%?

Zhvillim
Pėr zgjidhjen e kėtij ushtrimi studentit i kėshillohet tė studiojė Temėn 8 nė librin “Drejtim Financiar 1”.
Shoqėria Y nė fund tė fundit mund tė mendohet si njė investitor individual i cili po shqyrton nėse ia vlen apo jo tė investojė nė aksionet e kompanisė Z kur kthimi i kėrkuar nga ky investitor (ks) ėshtė 15%. Pėr tė qenė mė rigorozė nė analizėn tonė le tė pėrdorim simbolikėn e mėposhtme:

EPS = 4,25 lekė D0 = 2,55 lekė
g’ = 25% g” = 10%

Zgjidhja e ushtrimit bėhet duke gjetur ēmimin e aksioneve tė kompanisė Z nėpėrmjet aplikimit tė modelit Gordon pėr rastin e rritjes me dy faza tė dividentit tė aksionit tė kėsaj kompanie. Konkretisht:



ku:

Prej kėtej llogarisim:


Kompania Y do tė vendoste tė blinte aksionin e kompanisė Z vetėm nėse P 81,1 lekė.



Shperndaj Kete Postim


------------------------------------------------------------------------------------------------
PER INTERESAT E VEHVETES EDHE DJALLI MUND TA CITOJ BIBLEN (SHEKSPIR)
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Shiko profilin e anėtarit

2 Re: Teze provimi e zgjidhur "Ekonomi- Financ" prej Thu Apr 22, 2010 10:40 pm

Kush ka pyetje provim per lenden Hyrje ne Ekonomi Dega Juridik



Shperndaj Kete Postim

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Shiko profilin e anėtarit

3 Re: Teze provimi e zgjidhur "Ekonomi- Financ" prej Mon Apr 26, 2010 1:34 am

flori alb


Antar i Ri
Antar i Ri
a ka ndonje teze provimi per lenden e drejta penale............thx



Shperndaj Kete Postim

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Shiko profilin e anėtarit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi

 
  •  | © Faqe e Krijuar Nga ToniWeb 2008-2011

  • |Ne ju sugjerojmė tė pėrdorni Google Chrome pėr tė hapur faqen tonė.Pėr ta shkarkuar klikoni kėtu|

Free forum | © PunBB | free forum support | Kontakto | Report an abuse | Create your blog