Tė vėrtetat e mitet pėr trurin

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Tė vėrtetat e mitet pėr trurin

Mesazh nga toniweb prej Sun May 11, 2008 9:32 am


Nga ndikimi i madhėsisė nė inteligjencė, deri te shfrytėzimi 10% i kapacitetit tė tij tė plotė

Janė tė shumta, na ēudisin, por shpesh nuk janė tė provuara


A na bėn mė inteligjentė njė tru me pėrmasa mė tė mėdha? A e kanė mė tė fortė shqisėn e tė dėgjuarit tė verbrit? Si na fiksohet gjatė gjithė ditės apo ditėve me radhė i njėjti lajtmotiv qė na pėrsėritet vazhdimisht nė mendje? Ja disa nga sekretet e lėndės sonė gri.

Fakti: nuk mund tė gudulisim veten
Kur njė doktor ekzaminon njė pacient qė guduliset, ai ia vendos atij njėrėn dorė mbi dorėn e tij pėr tė shmangur ndjesinė e tė gudulisurit. Pėrse funksionon kjo? Sepse pavarėsisht se sa tė ndjeshėm ndaj gudulisjes mund tė jeni, nuk mund ta bėni kurrė kėtė veprim me veten tuaj. Shpjegimi ėshtė se truri pėrqendrohet nė atė qė ndodh jashtė. Pėr shembull, ne nuk mund ta dallojmė llojin e materialit tė ēorapeve qė kemi veshur, por ama mund tė ndiejmė njė gur nė kėpucė.

Fakti: Meloditė e kota ėshtė e vėshtirė qė t‘i harrosh


Nuk ka gjė mė acaruese sesa njė melodi e mėrzitshme qė pėrsėritet e pėrsėritet pa reshtur nė mendjen tonė. "Faji" ėshtė i aftėsisė sė trurit pėr tė fiksuar gjėra tė vogla. Ēdo ditė na duhet tė mbajmė mend copėza veprimesh qė nga larja e dhėmbėve, pėrgatitja e kafesė, rruga qė bėjmė zakonisht pėr nė punė e shumė gjėra tė tjera. Aftėsia pėr tė kujtuar kėto veprime na e bėn tė mundur ekzistencėn e pėrditshme. Pėr sa u pėrket copėzave tė njė kėnge ose melodie truri i lidh ato menjėherė me njė nga copėzat e veprimeve tė mėsipėrme. Njė gjė e tillė e shton mundėsinė e rikujtimit tė melodisė. Ky cikėl ndihmon nė ruajtjen e kujtimeve. Po si mund ta prishėsh kėtė model? Njė mėnyrė ėshtė futja e sekuencave tė tjera qė interferojnė me pėrforcimin e kujtesės. Kėshtu mund tė gjejmė njė melodi tjetėr dhe tė shpresojmė qė ajo tė mos bėhet mė e mėrzitshme se melodia tė cilėn donim ta harronim.

Miti: Tė dėgjosh Moxartin i bėn bebet mė inteligjente
E kemi dėgjuar shpesh, por nė fakt nuk ka asnjė mbėshtetje ose provė shkencore, pra kemi tė bėjmė me njė mit. Ai nisi nė vitin 1993, kur nė njė gazetė shkencore u botua njė artikull nė tė cilin thuhej se studentėt e kolegjit para njė testi inteligjence po tė dėgjonin 10 minuta muzikė nga Moxarti do tė pėrmirėsonin aftėsinė e tė menduarit dhe tė tė gjykuarit. Kjo ide u vu nė zbatim disa vjet mė pas nga njė guvernator amerikan, i cili vuri njė orkestėr tė luante "Oden e Gėzimit" tė Bethovenit nė Parlamentin e shtetit tė tij dhe kėrkoi njė fond prej 100 mijė dollarėsh pėr t‘u dėrguar CD me kėtė pjesė muzikore tė gjithė prindėrve qė sapo kishin sjellė nė jetė fėmijė. Sigurisht qė pėr sa u pėrket politikanėve tė Parlamentit ata nuk vunė re ndonjė kthjelltėsi tė jashtėzakonshme nė seancėn qė pasoi dėgjimin muzikor, por edhe foshnjat qė dėgjuan muzikė nuk dolėn Ajnshtajn-a. Por efekti i Moxartit dhe i dėgjimit tė muzikės nė pėrgjithėsi u pėrhap gjerėsisht, por askush nuk mori mundimin tė vėrtetonte shkencėrisht kėtė mit. Qė nga ajo kohė miti qė muzika klasike i bėn bebet mė tė zgjuara dhe njerėzit mė tė kthjellėt mendėrisht ėshtė botuar e ribotuar shumė herė nė shtypin e pėrditshėm, por ēuditėrisht edhe atė tė specializuar. Por nėse dėgjimi i muzikės klasike nuk ka shanse tė tė zhdėrvjelltėsojė trurin pėr sa u pėrket fėmijėve qė luajnė njė instrument muzikor ėshtė vėrtetuar se ata kanė aftėsi mė tė mira nė tė arsyetuar. Dhe njė gjė e tillė ėshtė e vėrtetuar edhe shkencėrisht, kėtė herė.

Miti: Njeriu pėrdor vetėm 10% tė kapacitetit tė tij trunor.
Edhe pse gjysma e botės e di njė gjė tė tillė dhe pėr mė tepėr e beson, fakti ėshtė se ne e pėrdorim pėr ditė gjithė trurin tonė. Por nėse kjo nuk ėshtė e vėrtetė, si ka mundėsi qė ky mit ka ngjitur kaq shpejt dhe ėshtė pėrhapur nė pėrmasa tė tilla. Nė fakt ka njė arsye qė vlen pėr tė gjitha mitet dhe arsyeja ėshtė se shpesh ne besojmė ato gjėra tė cilat na pėlqen t‘i besojmė si tė vėrteta, ato gjėra qė duam tė dėgjojmė. Pėr sa i pėrket mitit nė fjalė, pėrhapja e tij mund tė varet nga mesazhi optimist qė miti pėrcjell: nėse ne pėrdorim vetėm 10% tė trurit tonė dhe kemi njė jetė normale, imagjino sa veprime tė menēura do tė bėnim nė rast se do tė pėrdornim trurin me kapacitet tė plotė, pra nėse do tė pėrfshinim edhe 90% pėrqindėshin e mbetur. E vėrteta ėshtė se studimet qė kanė tė bėjnė me aktivitetin trunor tregojnė se edhe detyrat mė tė thjeshta tė cilat i kryejmė bėhen me pėrfshirjen e tė gjithė kapacitetit tonė trunor. Fakti interesant i kėtij miti ėshtė se si edhe nė rastin e disa miteve tė tjerė pėr tė ėshtė folur edhe nė revistat shkencore tė specializuara, edhe pse thėniet nuk janė bazuar me asnjė lloj studimi.
Fakt: Gogėsimat e zgjojnė trurin

Mund tė kuptojmė lidhjen qė kanė gogėsimat me gjumin dhe mėrzinė, por nė fakt gogėsimat na shėrbejnė pėr tė na zgjuar. Vetė ky veprim na zgjeron ezofagun, duke i dhėnė mundėsi ajrit qė tė hyjė nė mushkėri dhe oksigjenit tė futet nė gjak duke na bėrė mė tė kthjellėt. Konsiderojini gogėsimat si tentativa tė trupit tuaj qė ju tė arrini gjendjen e plotė tė pėrqendrimit nė situata nė tė cilat ajo ėshtė shumė e nevojshme. Gogėsimat janė edhe tė nevojshme. Askush nuk e di arsyen e vėrtetė, por mendohet se pėrmes kėsaj mėnyre njerėzit ia pėrcjellin njėri-tjetrit nevojėn pėr tė qenė tė vėmendshėm dhe nė kapacitet tė plotė pėrqendrimi. Gogėsimat janė ngjitėse vetėm tek njerėzit dhe jo tek gjitarėt e tjerė.

Miti: Tė verbėtit dėgjojnė mė mirė
Kur janė vendosur nė prova tė posaēme ka dalė se tė verbėtit nuk dėgjojnė mė mirė se ata qė e kanė dritėn e syrit, por tė verbėtit kanė njė kujtesė mė tė mirė. Duke qenė se ata nuk mund tė mbėshteten tek pamja e tyre pėr tė treguar gjėra tė ndryshme, ata e bazojnė gjithēka tek kujtesa ēka ua mpreh sė tepėrmi memorien hapėsinore e cila ėshtė pėrgjegjėse pėr regjistrimin e informacionit nė lidhje me ambientin. Ata gjithashtu janė tė mirė edhe pėr sa i pėrket gjuhėve, pėrfshi kuptueshmėrinė e pėrmbajtjes sė fjalive. Ata duket se i kanė kėto aftėsi pėr shkak tė pėrmirėsimit tė hapėsirave trunore tė cilat i pėrdorin pėr tė zėvendėsuar nė njėfarė mėnyre tė parėt.
Fakt: lojrat kompjuterike ju ndihmojnė qė tė kryeni shumė detyra njėherazi
Bota moderne ėshtė plot me veprime e me punė qė duhen bėrė njėherazi dhe menjėherė: me mesazhe telefonike, e-mail, lojra kompjuterike etj tė cilat duhet tė bėhen njėherazi. Nėse jeni mbi tė 30-tat do ta kuptoni se pėrse personat mė tė rinj si ju nuk e kanė problem qė tė kryejnė veprimtari tė ndryshme nė tė njėjtėn kohė shumė mė me lehtėsi se ju. Arsyeja ėshtė se brezi nėn tė 30-tat ėshtė i trajnuar pėr ta bėrė njė gjė tė tillė. Praktikimi pėr kryerjen e shumė veprimeve njėherazi e rrit aftėsinė pėr t‘i kushtuar vėmendje shumė gjėrave nė tė njėjtėn kohė. Njė burim i madh praktike nė kėtė drejtim ėshtė tė luash lojra kompjuterike, ato lojra qė pjesa mė e madhe e prindėrve i urren dhe ku qėllimi ėshtė tė qėllosh e tė vrasėsh sa mė shumė armiq para se ata ta bėjnė kėtė me ty. Kėto lojra kėrkojnė qė lojtarėt ta shpėrndajnė vėmendjen nė tė gjithė ekranin dhe tė veprojnė me shumė shpejtėsi dhe efikasitet, por veēanėrisht njėherazi nė disa sektorė tė lojės. Sipas njė studimi, studentėt e universitetit qė luanin rregullisht lojra kompjuterike e pėrpunonin informacionin mė mirė dhe shumė mė shpet dhe mund tė merreshin me disa detyra njėherazi, nė krahasim me ata qė nuk luanin. Nga kjo del se fėmijėt duhet tė luajnė me kompjuter, por sigurisht kohėzgjatja e lojrave duhet tė mbahet nėn kontroll, sepse ēdo gjė e tepruar ėshtė e rrezikshme.
Miti: Njė tru mė i madh ju bėn mė inteligjent
Pėrpara e trurit nuk reflekton inteligjencė. Nė fund tė fundit edhe truri I Ajnshtajnit, qė konsiderohet si njė nga gjenitė mė tė mėdhenj tė tė gjitha kohėrave nuk kishte ndonjė pėrmasė mė tė madhe se trutė e njerėzve tė tjerė. Megjithatė sipas kėrkimeve shkencore del se inteligjenca varet nga thellėsia e rrudhave tė trurit. Ato rriten dhe zmadhohen me rritjen e njeriut deh mėnyra e pėrvijimit tė tyre mund tė konsiderohet si njė tipar i inteligjencės.

Fakt: ushtrimi ta mban trurin nė formė
Harrojini shahun dhe fjalėkryqet. Tashmė mund tė thuhet se ushtrimet fizike e mbajnė trurin tuaj tė shėndetshėm me kalimin e moshės. Ndėrsa me kalimin e viteve sistemi i qarkullimit tė gjakut pėson edhe ai plakjen e tij, furnizimi i trurit me gjak zvogėlohet dhe neuronet kanė "uri" pėr oksigjen dhe gjak mė shumė se nė tė ri. Ushtrimet e rregullta fizike bėjnė qė tė shtohet furnizimi i neuroneve me gjak dhe oksigjen. Nė fakt pikėrisht ushtrimi fizik ėshtė gjėja mė e mirė qė mund tė bėni pėr tė mbajtur nė formė trurin edhe me kalimin e moshės. Ata qė janė marrė me ushtrime fizike nė tė ri janė mė tė kthjellėt dhe tė mprehtė nė mosha mė tė avancuara. Pėr tė dhėnė rezultat, ushtrimet duhet tė zgjasin mbi 30 minuta dhe disa herė nė javė, por nuk duhet ekzagjeruar se pastaj do tė ketė dėmtime nė zemėr.
------------------------------

------------------------------------------------------------------------------------------------


avatar
toniweb
Administrator
Administrator

Gjenia Male
Shenja e Horoskopit Leo Pig
Numri i postimeve Numri i postimeve : 2520
Ditelindja Ditelindja : 24/07/1983
Mosha Mosha : 34
Vendodhja Vendodhja : Itali
Hobet Hobet : Futboll,muzike,Pc
Reputazioni Ne Forum Reputazioni Ne Forum : 57
Piket Ne Forum Piket Ne Forum : 3760
Data e Rregjistrimit Data e Rregjistrimit : 23/04/2008

Shiko profilin e anėtarit http://www.forumishqip.net

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye



 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi